skip to Main Content

Evaldas Činga

Besikeičiantis gyvenimo būdas keičia požiūrį į būstą ir jam keliamus reikalavimus. Jei kažkada būstas buvo didžiausiu gyvenimo turtu, kurį žmonės stengėsi pirkti tokį, kad jis tiktų visą gyvenimą, šiandien situaciją yra pasikeitusi kardinaliai. Finansavimo galimybės, paprastesnis būsto pirkimo ir pardavimo procesas, pasiūla ir įperkamumas leidžia būstą keisti pagal poreikius: jį išaugame kaip drabužį, o tada perkame naują. „Pakankamai neseniai atėjo tas laikas, kai būstą galime keisti pagal poreikius, todėl tarp pirmą kartą jį įsigyjančių vis dar gajus mitas, kad reikia didesnio, šiek tiek „su atsarga“. Visgi, tai nėra racionalus sprendimas, nes mokame už kiekvieną kvadratinį metrą, be to, brangesnis ir didesnio buto išlaikymas, o kada tų „papildomų“ kvadratų prireiks, neaišku“, – teigia „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis. Jis pabrėžia, kad svarbiausia yra įvertinti savo poreikius ir galimybes: tai padės išsirinkti ne per didelį ir ne per mažą būstą – tokį, kokio reikia konkrečiu periodu.  Didėjant būsto keitimo dažnumui, natūraliai mažėja jo plotas – būstas neturi būti didesnis už poreikius. Iš vienos pusės, šiandien būstą įsigyti gali daug jaunesni žmonės, tačiau gyvenančiam vienam jaunuoliui ar porai didelio būsto nereikia. Ploto poreikis pradeda natūraliai augti didėjant šeimai ir finansinėms galimybėms, vėliau – vaikus išleidus į savarankišką gyvenimą – vėl mažėja. Iš kitos pusės, gerėjant ekonominei situacijai, žmonės gali įpirkti brangesnį būstą, tačiau dažniau ėmė rinktis ne didesnį, bet bendrąja prasme geresnį: arčiau miesto centro, aukštesnės ekonominės klasės ir pan. Rinkos „hitas“ – dviejų kambarių butai

Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/ekspertai-keliu-kambariu-butus-lietuviai-megsta-labiausiai-ir-kodel-tai-geras-sprendimas/ .