skip to Main Content

Šaltinis : www.vz.lt 

https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2018/03/27/ober-haus-vilniaus-butu-rinka-pernai-traukesi-lietuvos–augo

„Ober-Haus“: Vilniaus butų rinka pernai traukėsi, Lietuvos – augo

Publikuota: 2018-03-27 07:31

Gyventojai butams įsigyti pernai Vilniuje išleido kiek mažiau nei užpernai. Tuo metu visos Lietuvos gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinka augo.

2017 m. Lietuvoje perleista butų už 1,513 mlrd. Eur, tai 6% daugiau nei 2016 m., kai rinkos apimtis buvo 1,428 mlrd. Eur.

Vilniuje, kuris sudaro apie pusę Lietuvos būsto rinkos, butams įsigyti išleista 810 mln. Eur. Tai 2% mažiau nei užpernai, kai rinkos apimtis buvo 823 mln. Eur.

Tokius skaičius pateikia agentūra „Ober-Haus“, remdamasi Registrų centro duomenimis.

Tiesa, kaip atkreipia dėmesį Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims, skaičiuojant ne tik butus Vilniaus mieste, bet ir namus bei Vilniaus rajono sandorius, rinkoje išleista iš esmės ta pati suma, kaip ir 2016 m.

Paskutinį kartą reikšmingas Vilniaus būsto rinkos sumažėjimas fiksuotas 2008 m., kai apimtis smuko ketvirtadaliu. Nuo 2009 m. išlaidos butų įsigijimui Lietuvos sostinėje nuolat augo.

Talinas lenkia Vilnių

Kaip skaičiuoja „Ober-Haus“, iš viso būstui – ne tik butams, bet ir namams – įsigyti pernai Lietuvoje išleista 1,878 mlrd. Eur, 7% daugiau nei prieš metus, kai ši suma siekė 1,749 mlrd. Eur.

Latvijos ir Estijos butų rinkos pernai augo sparčiau.

Baltijos šalių institucijų duomenys rodo, kad iš viso butams trijose valstybėse gyventojai išleido 3,664 mlrd. Eur. Metinis augimas siekia 10%.

Sparčiausias augimas buvo Estijoje, kur butų rinka per metus padidėjo 17% iki 1,501 mlrd. Eur ir savo apimtimi beveik susilygino su Lietuvos. Vien Talino rinka, prieš tai tik vos lenkusi Vilniaus, pernai atsiplėšė, pasiekdama 965 mln. Eur.

Visoje Latvijoje butų perleista mažiau nei Estijos ar Lietuvos sostinėse – už 650 mln. Eur. Fiksuotas 7% augimas.

Pagal praėjusių metų duomenis, Baltijos šalių rinkoje Lietuva ir Estija užima po 41%, Latvijai tenka 18% dalis.

„Estija ir jos sostinė Talinas pasižymi aukščiausiomis vidutinėmis būsto kainomis bei didžiausiu būsto rinkos aktyvumu. Antroje vietoje išlieka Lietuva ir jos sostinė Vilnius, o Latvijos ir Rygos atsilikimas yra pats didžiausias. Pastaroji pasaulinė krizė skaudžiausiai atsiliepė būtent Latvijai, kurios sostinė anksčiau buvo tituluojama kaip brangiausias Baltijos šalių miestas“, – išplatintame pranešime žiniasklaidai teigia p. Reginis.

Pagal butų įsigijimui išleistų lėšų apimtį, Vilnius užima 53% Lietuvos rinkos, Ryga – 70% Latvijos rinkos, Talinas – 64% Estijos rinkos. Jei Rygos ir Talino įtaka šalies mastu pernai beveik nepasikeitė, Vilniaus, augant Kauno ir kitų šalies miestų vaidmeniui, sumažėjo. 2016 m. Lietuvos sostinė užėmė 58% šalies butų rinkos.

Mažėjo ir sandorių

Agentūros skaičiavimu, po rekordinių 2016 m. butų sandorių skaičius Vilniuje pernai mažėjo 6%, Rygoje – 1%, o Taline augo 7%.

Vis dėlto kainos didėjo visose trijose sostinėse: Vilniuje jos augo beveik 4%, Rygoje – 6%, Taline – 12%.

„Pagrindiniai būsto aktyvumo ir kainų augimo veiksniai išlieka tie patys – augančios gyventojų pajamos, teigiami namų ūkių lūkesčiai, patrauklios būsto finansavimo sąlygos bei pasitikėjimas pačia nekilnojamojo turto rinka. Pastarųjų trijų metų būsto įperkamumo rodikliai rodo, kad visose Baltijos šalių sostinėse situacija iš esmės išlieka stabili, tai yra būsto kainos iš esmės juda tokiu pačiu tempu ir kryptimi, kaip ir gyventojų pajamos“, – sako p. Reginis.

VŽ šio mėnesio pradžioje rašė, kad naujausi Registrų centro rezultatai rodo, jog būsto rinka piką jau pasiekė – vasarį Lietuvoje parduota mažiausiai objektų per pastaruosius porą metų.

Taip pat skelbta, kad vasarį Vilniuje, pirmąsyk per 3 metus, užfiksuotas nedidelis butų kainų sumažėjimas, jį labiausiai lėmė naujos statybos butų gyvenamuosiuose mikrorajonuose kainos.

 

Rašyti komentarą 1