skip to Main Content

Šaltinis www.vz.lt

Būstus kaip investiciją perkantys gyventojai kainų korekcijos nesibaimina ir šiais metais atsigręžė į brangesnius pirkinius. Plėtotojai sako nematantys priežasčių, kodėl šių pirkėjų aktyvumas kitais metais turėtų kristi, o pajamingumą įvertinęs ekonomistas teigia, kad baimintis burbulo neverta.

Metų pradžioje nekilnojamojo turto (NT) vystytojai atskleidė konservatyvesnius lūkesčius, susijusius su investuojančiais į būstus, palyginti su prieš trejus metus fiksuotais rekordais. Pusė gyvenamąja statyba užsiimančių įmonių, apklaustų Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA), šių metų pradžioje manė, kad 2018 m. pirkėjų investuotojų dalis sudarys iki 20%. Prieš kelerius metus dauguma buvo įsitikinę, kad tokių klientų bus 40–60%.

VŽ kalbinti plėtotojai sako, kad šiemet pirkėjų investuotojų dalis skirtinguose projektuose Vilniuje ir Kaune sudarė 10–40%, daugėjo tokių, kuriems skolintų lėšų neprireikė. Tiesa, tiksliai suskaičiuoti ne visada pavyksta, nes klientai nebūtinai nori atskleisti, kokiu tikslu perka butą.

Arnoldas Antanavičius, „Realdatos“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Arnoldas Antanavičius, „Realdatos“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Pirkėjų investuotojų nuotaikos gana panašios kaip ir ankstesniais metais. Susidaro įspūdis, kad jų negąsdina prognozės dėl galimų kainos korekcijų ateityje. Manoma, kad jei ir bus kokių problemų, jos bus nedidelės, o nuomos pajamos anksčiau ar vėliau atpirks bet kokius kainų sumažėjimus“, – nuotaikas perteikia Arnoldas Antanavičius, NT analitikas, VšĮ „Realdata“ vadovas.

Tęsinys po grafiku

Parsisiųsk: PDFPNG

„Eika“: investuotojų dalis nemažėja

NT bendrovė „Eika“ teigia, kad investuojančiųjų dalis tarp jos klientų per pastaruosius trejus metus nemažėjo. Štai 2016 m. siekė 39%, o šiais metais – 37%. „Eika“ šiuo atveju skaičiuoja ir tuos, kurie būstą perka nuomai, ir tuos, kurie jį įsigyja savo vaikams bei tėvams.

Be to, per tuos dvejus metus pirkėjai investuotojai rečiau skolinosi. 2016 m. 66% „Eikos“ butus pirko vien nuosavomis lėšomis, šiemet rodiklis pakilo iki 80%.

Martynas Žibūda, „Eikos“ plėtros vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Martynas Žibūda, „Eikos“ plėtros vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Įdomu tai, kad gana aiškiai pasikeitė tokių klientų prioritetai, – dėmesį atkreipia Martynas Žibūda, „Eikos“ plėtros vadovas. – Prieš dvejus metus investuotojai beveik pusę (44%) atvejų įsigydavo ekonominės klasės būstą, o šiemet tokių sandorių sumažėjo iki 20%.“

Į prestižinį būstą tokie „Eikos“ klientai šiemet investavo triskart dažniau (33%), palyginti su situacija prieš dvejus metus (9%). Viena vertus, sako p. Žibūda, pokytį lėmė ir pasikeitusi būsto pasiūlos struktūra, kai rinkoje padaugėjo brangesnio būsto projektų.

„Tačiau čia reiktų kelti klausimą, kodėl investuotojai prioritetą teikia būtent tokiam būstui. Tai, kad prestižinio būsto kaina šiuo metu auga sparčiausiai ir vyrauja nuomonė, kad išskirtinis būstas yra saugesnė santaupų apsauga, manau, lemia tokio būsto populiarumą“, – teigia ekspertas.

Ponas Antanavičius nurodo, kad investuojantys nuomai turi sukaupę kapitalo, kurį pageidauja įdarbinti, ir nelabai nori laikyti grynųjų pinigų. Be to, dažnu atveju tokie investuotojai perka nedidelius butus, kurių galutinė kaina taip pat yra santykinai nedidelė, todėl dažnai net nesiskolina iš banko.

„Išskyrus tuos atvejus, kai kalbame apie agresyvius investuotojus, kurie skolinasi maksimaliai ir stengiasi su turimu kapitalu įsigyti kiek įmanoma daugiau būsto“, – nurodo p. Antanavičius.

Lemia gyvenimo būdo pokyčiai

Augantį gyventojų susidomėjimą investicijomis į būstą kelerius metus iš eilės stebi ir UAB „YIT Kausta“. Šiais metais, pasak bendrovės vadovo, perkančių būstą nuomai Vilniuje dalis tarp visų klientų sudaro apie 20%, o Kaune – maždaug 15–20%. Tikimasi, kad dalis sostinėje šiek tiek didės ir kitąmet.

Kęstutis Vanagas, „YIT Kaustos“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kęstutis Vanagas, „YIT Kaustos“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Apskritai nuomojamų būstų dalis rinkoje turėtų tik augti. Tai lemia jaunų žmonių noras neprisirišti prie nuolatinės gyvenamosios vietos ir turėti daugiau laisvės judėti ne tik šalyje, tačiau ir už jos ribų“, – sako Kęstutis Vanagas, „YIT Kaustos“ direktorius.

Jis nurodo pastebintis, kad jaunesni gyventojai dažniau investuoja planuodami būstą nuomoti, o vyresnio amžiaus žmonės linkę įsigyti būstą su mintimi palikti jį vaikams arba anūkams.

„O Kaune stebime tendenciją, kai ir jaunesni žmonės įsigyja antrą vidutinės ir aukštesnės klasės būstą investicijai be planų jį nuomoti. Jie perka butus, bet nenuomoja – mano, kad NT kainos dar gali augti. Vėlgi, ekonominiame segmente situacija gali būti kitokia“, – teigia p. Vanagas.

Kad butų pirkimą nuomai skatina kitoks gyvenimo būdas, sako ir Mantas Umbrasas, UAB „Darnu Group“ (buvusi „MG Valda“) pardavimų direktorius.

„Tūkstantmečio karta mieliau renkasi turtą nuomotis, nei jį turėti, nors lietuvio sąmonėje noras jaustis saugiam ir turėti nuosavą būstą vis dėlto išlieka dominuojantis“, – mano pašnekovas.

Tęsinys po grafiku

Parsisiųsk: PDFPNG

Pačiupinėjama investicija

Dar viena priežastis, formuojanti teigiamus lūkesčius, anot verslininkų, – lietuvių prielankumas NT. Viena vertus, tai pačiupinėjama investicija, kita vertus – savo esme nesudėtinga perprasti.

„Nuo seno išlikęs mąstymas, kad NT „valgyti neprašo“, tad tai saugi investicija, kurią itin vertina lietuviai“, – sako p. Vanagas.

Arvydas Avulis, „Hanner“ valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Arvydas Avulis, „Hanner“ valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Su juo sutinka ir Arvydas Avulis, bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas: „Investavimas į NT lietuviams tikrai atrodo lengviau suprantama, patikima ir pasiteisinanti investicija.“

Tikslios statistikos, kiek „Hanner“ projektuose butų perkama investicijai, bendrovė sako nefiksuojanti. Vis dėlto šis skaičius pastaraisiais metais galėtų siekti apie 10–15%. Dažniausiai tokie pirkėjai renkasi Vilniaus centrinėje dalyje plėtotojo siūlomus būstus.

„Remiantis mūsų pardavimo ekspertų patirtimi, beveik visi butus investicijai perkantys klientai tai daro iš nuosavų lėšų ir be banko teikiamų paskolų. Iš esmės turbūt tai daroma, nes norima užsitikrinti aukštesnę investicinę grąžą, nei pastaraisiais metais gali pasiūlyti turimų lėšų investavimas į obligacijas ar indėlius“, – teigia p. Avulis.

Trumpalaikės nuomos populiarumas

Šarūnas Tarutis, UAB „Citus“ analitikas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Šarūnas Tarutis, UAB „Citus“ analitikas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Dar viena priežastis, skatinanti pirkti butus nuomai, yra populiarėjanti trumpalaikė nuoma. Pasak Šarūno Taručio, NT plėtros bendrovės „Citus“ investicijų ir analizės vadovo, taip galima generuoti didesnę grąžą.

„Intensyvi viešbučių plėtra šalies didmiesčiuose taip pat rodo, kad paklausa trumpalaikio apgyvendinimo vietoms – didžiulė. Tokia paslauga leidžia neperpildyti ilgalaikės nuomos rinkos“, – sako p. Tarutis.

Ponas Umbrasas teigia, kad trumpalaikei nuomai dažniau pasirenkamas vidutinės arba aukštos klasės NT centrinėje miesto dalyje. Jo vertinimu, trumpalaikė nuoma – augantis ir dar potencialo turintis segmentas.

Mantas Umbrasas,  UAB  „Darnu Group“ pardavimų direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Mantas Umbrasas,  UAB  „Darnu Group“ pardavimų direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Statistikos departamento duomenimis, vien per šių metų 9 mėnesius turistų skaičius Vilniaus mieste padidėjo 12,4%. Tai vienareikšmiškai rodo augantį potencialą“, – kalba p. Umbrasas.

Jis skaičiuoja, kad „Darnu Group“ pardavimų dalyje apie penktadalis butų šiemet buvo įsigyti kaip investicija, kitais metais kardinalių permainų nesitikima.

Tarp „Citus“ pirkėjų investuotojai taip pat sudaro apie penktadalį tiek šiemet, tiek pernai. O 2018 m. daugiausia dėmesio sulaukė du būstų projektai Kaune – „Telegrafas“ ir „Kauno senamiesčio apartamentai“. 80% tokių pirkėjų butus įsigijo nuosavomis lėšomis, skaičiuoja bendrovė.

Ponas Antanavičius, „Realdatos“ vadovas, teigia, kad susidomėjimas Kauno rinka didėja, nes daugelis mato pozityvias ekonomines tendencijas ir natūraliai tikisi, kad augs būsto paklausa, o kartu ir jo kainos.

„Pirkėjai tikisi uždirbti ne tik iš nuomos pajamų, bet ir iš kainos prieaugio. Kauno rinka yra ankstesniame cikle nei Vilniaus, tad čia pradeda dairytis ir pirkėjai iš sostinės, kurie galbūt tikisi panašių tendencijų atsikartojimo“, – kalba analitikas.

Pajamingumas gali parodyti burbulą

„Swedbank“ skaičiuoja, kad šiais metais būsto nuomos pajamingumas Vilniuje vidutiniškai siekia kiek daugiau nei 6%, Kaune – apie 8%, o Klaipėdoje – maždaug 6,5%. Šie rodikliai yra aukštesni nei istorinis kiekvieno miesto vidurkis, todėl burbulo grėsmės nėra.

„Kai kurie vystytojai iki trečdalio butų parduoda investuotojams. Jie turi pinigų, bet neturi, kur jų dėti. Ar tai spekuliacijos, keliančios burbulą? Nuomos pajamingumas rodo, kad nė viename mieste nėra burbulo“, – sako Nerijus Mačiulis, banko vyriausiasis ekonomistas.

Jis paaiškina, kad praėjusio ekonominio pakilimo laikotarpiu būsto nuomos pajamingumas smarkiai krito. Kai kur ir iki kiek daugiau nei 3%. Tai reiškia, kad butai brango, tačiau jų nuomos kaina nedidėjo taip sparčiai.

„O dabar savininkai nesusiduria su problema išnuomoti būstą. Mūsų rinkoje NT nei nuvertintas, nei pervertintas“, – aiškina p. Mačiulis.

„YIT Kaustos“ vadovas sako, kad kitais metais pirkėjų investuotojų aktyvumą lems nuomos kainų dinamika. Jei šių augimas stabilizuosis, tikėtina, aprims ir investicijų, būstą įsigyjant nuomos tikslais, dalis.

Julius Dovidonis, „Realco“ generalinis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Julius Dovidonis, „Realco“ generalinis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Apie 10–20% išplėtotų būstų Vilniuje investuotojams parduodanti bendrovė „Realco“ nemato priežasčių, kodėl ateinančiais metais situacija turėtų keistis.

„Nuomos kainos vis dar auga, ypač naujos statybos butuose. Nuomos paklausa vis dar didelė. Griežtinti skolinimo politiką kol kas nenumatoma, todėl nematome priežasčių, kodėl ši rinkos dalis turėtų trauktis“, – sako Julius Dovidonis, „Realco“ vadovas.

Plačiau: https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2018/12/06/butu-pirkejai-investuotojai-nebe-tokie-aktyvus-betpletotojai-neliudi#ixzz5Yt5dBi8J